Jeigu kelias dienas gulite lovoje nesiskutę, nesiprausę, geriate juodą kavą, nesitvarkote kambarių – mėgaukitės tuo, teigia mokslininkai. O jeigu kas nors ims dėl to priekaištauti, atšaukite, kad naudingai ir sveikuoliškai leidžiate laiką. Pateikiame įvairiausių tyrimų santrauką apie žalingus įpročius.
Namų tvarkymas sukelia astmos vystymąsi
Tyrimo rezultatai, įrodantys tvarkymosi žalą, buvo paskelbti 2011 m. amerikiečių leidinyje „Journal of Family Psychology“. Mokslininkai iš Kalifornijos kruopščiai ištyrė 30-ties porų, užimančių tą patį socialinį statusą, elgesį. Skrupulingi mokslininkai kas 10 minučių registravo, ką veikia šie žmonės, ir tuo pačiu metu matavo jų hormonų lygį. Pasirodė, kad tiems, kurie užsiima namų ruoša, padidėja streso hormono kortizolio lygis.
Be to, įvairios valymo priemonės skatina astmos vystymąsi. Prie tokios išvados priėjo straipsnio „Alergijos, astmos, imunologijos kronikos“ autoriai su daktaru Jonathanu Bernsteinu priešakyje.
Daktaras J. Bernsteinas ir jo kolegos 12 savaičių tyrė 44 moteris: 25 iš jų buvo visiškai sveikos, 19 sirgo astma. Mokslininkai nustatė, kad tvarkymosi metu visoms be išimties moterims atsirado viršutinių kvėpavimų takų problemų: čiaudulys ir nemalonūs pojūčiai nosyje. O sergančioms astma moterims atsirado apatinių kvėpavimo takų pažeidimų: kosulys ir dusulys.
Riebus maistas lėtina vėžinių ląstelių augimą
Anot tyrimų, atliktų 2007 m. Vokietijos miesto Viurcburgo universitetinėje ligoninėje ir publikuotų žurnale „Time“, riebus maistas gali nugalėti vėžį. Pradžioje buvo remtasi gydytojo Otto Warburgo teorija, kad vėžys yra biocheminės kilmės. Mokslininkai, vadovaujami daktarės Melanie Schmidt ir biologo Ulrike Kammererio, iš sergančių vėžiu žmonių raciono išbraukė angliavandenius: vaisius, grūdus, daržoves ir patarė valgyti šoninę, jautieną, dešrą bei riebią žuvį.
„Susisiekiau su pacientu, kuris, dar būdamas mažu berniuku, buvo gydomas su mano priežiūra. Jis iki šiol maitinasi riebiai ir jaučiasi puikiai. Manau, kad rezultatai būtų dar geresni, jeigu į mus nesikreiptų pacientai su paskutinės stadijos vėžiu. Tokiu atveju jau jokios dietos nepadės“, – teigia biologas U. Kammereris. Nepaisant to, kad moksliniai tyrimai Universitetinėje ligoninėje dar vyksta, jau dabar galima teigti, kad atimti iš žmogaus kiaulienos šonkauliukus gal ir nėra geriausias sprendimas.
Dykinėjimas ant sofos stabilizuoja nervų sistemą
2011 m. Prancūzijos klinikoje netoli Tulūzos miesto 14 savanorių dalyvavo „gulėjimo“ eksperimente. Tikslas – nustatyti, kaip žmogaus kūnas reaguoja į ilgalaikę nesvarumo būseną. Šiam bandymui buvo atrinkti sveiki tiek fiziškai, tiek morališkai 25–45-erių metų vyrai.
Visi savanoriai gulėjo ant lovos nuožulnioje padėtyje, jų kojos buvo šiek tiek pakeltos. Visos higienos procedūros taip pat buvo atliekamos gulint. Be to, tyrimo dalyviai galėjo naudotis kompiuteriu, televizoriumi, stalo žaidimais.
Po šio eksperimento visi tyrimo dalyviai atliko daug psichologinių testų, kurie parodė, kad jų dvasinė būsena nė kiek nesuprastėjo, o atvirkščiai, tik pagerėjo. Tiriamieji tapo ramesni ir labiau susikoncentravę. Taigi, „gulimas“ gyvenimo būdas idealus tiems, kurie rūpinasi savo psichine sveikata.
Rūkymas užkerta kelią Parkinsono ligai?
Niekas neims pritarti rūkymui, net jeigu tai užkirstų kelią rizikai susirgti Parkinsono liga. Devynerius metus daktaras Evanas L. Thackeris iš Harvardo Visuomeninės sveikatos mokyklos tyrė medicininius rūkalių įrašus. Tyrime dalyvavo 79 977 moterys ir 63 348 vyrai. Paaiškėjo, kad iš visų dalyvių skaičiaus Parkinsono liga išsivystė tik 413 asmenims. Ligos atvejų tarp to paties skaičiaus nerūkančių vyrų ir moterų pasitaikė 73 proc. daugiau. 2007 m. mokslininkai paskelbė tyrimo rezultatus. Jie pareiškė, kad dar neišsiaiškino, kas būtent sustabdo Parkinsono ligos vystymąsi, bet greičiausiai tai yra tabakas.
Ilgas miegas skatina svorio mažėjimą
2006 m. Niujorko universiteto Miego sutrikimų centro tyrėjai nustatė ryšį tarp gero miego ir svorio kritimo. Deividas Rapoportas, programos „Sveikas miegas“ vadovas, teigė: „Kažkada mes galėjome tik spėlioti, kad miego trūkumas arba jo perteklius gali turėti įtakos mūsų kūnui. Šiandien, keletą mėnesių stebėdami 12 vyrų, mes tai įrodėme.“
Teorija grindžiama tuo, jog dėl miego trūkumo sumažėja sotumo hormono leptino kiekis, žmogus nesijaučia sotus, net jei ištuštino visą šaldytuvą. O apetito hormono grelino kiekis, atvirkščiai, didėja, ir žmogus jaučiasi lyg galėtų ištuštinti dar vieną šaldytuvą. Tie, kurie ilgai miega, neturi tokios problemos: miegant, leptino kiekis didėja, o grelino – mažėja.
Dažnas prausimasis kenkia odai
Vienas iš labiausiai paplitusių XX a. mitų teigia, kad praustis reikia kasdien. Atseit kasdien palindę po dušu, išsaugosime gražią odos spalvą, skaniai kvepėsime, apsisaugosime nuo mikrobų ir daugelio ligų. Viskas yra priešingai: dermatologų tyrimai įrodė, kad per dažnas maudymasis yra kenksmingas.
Prie tokių išvadų dar 2011 m. priėjo dermatologas Nickas Lowe’as, daugelį metų stebėjęs savo švaruolius pacientus vienoje Londono klinikoje: „Karštas vanduo ir muilas, ypač jegu jais naudojatės kiekvieną dieną, gali pažeisti natūralų odos apsauginį sluoksnį ir sukelti jos išsausėjimą, įtrūkimus ar net infekcijas“. Daktaras rekomenduoja praustis kuo rečiau, kambario temperatūros vandeniu.
Profesorius biologas Normanas Pace’as iš Kolorado valstijos 2009 m. ištyrė 50 dušo antgalių iš 9 skirtingų JAV miestų. Pasirodė, kad 30 proc. antgalių, ypač plastikinų, buvo susikaupusios aerobinės bakterijos, o tekantis vanduo iš šių antgalių išstumia jas. Šios gi patenka į orą ir nusėda žmonių su nusilpusia imunine sistema plaučiuose, tokiu būdu garantuodamos jiems kosulį, dusulį ir bendrą silpnumą.
Kofeinas mažina Alzheimerio ligos riziką
Mokslininkai iš Portugalijos nustatė, kad kava veiksmingai kovoja su Alzheimerio liga. Specialistai sudarė dvi grupes po 54 asmenis: vienoje grupėje buvo sveiki žmonės, kitoje – sergantys Alzheimeriu. Po varginančių „interviu“ paaiškėjo, kad kievienas dalyvis iš sergančiųjų grupės nuo 25-erių metų išgerdavo ne daugiau nei vieną puodelį kavos per dieną, o iš „sveikųjų“ grupės kiekvienas per dieną vidutiniškai išgerdavo 4–5 puodelius kavos.
Paklotoje lovoje dauginasi patalynės erkutės
Žmogus, neklojantis rytais lovos yra ne tingus, o nuovokus. Jeigu tikėtumėme britų mokslininkais iš Kingstono universiteto, pakanka užmesti ant lovos užtiesalą, ir po juo kaip mat pradeda daugintis patalynės erkutės. Šių mažų padarų, nesiekiančių net pusę milimetro, vienoje lovoje gali kauptis apie 1,5 milijono.
Odos mikrodalelės ir drėgna aplinka – viskas, ko reikia patalynės erkutėms. „Kovoti su šiomis erkutėmis nesudėtinga, pabandykite, – užsidegęs pasakoja vienas iš tyrimo lyderių, daktaras Stephenas Pretlove’as. – Pakanka rytais nekloti lovos ir tokiu būdu leisti pagalvėms ir antklodėms išdžiūti. Erkės žus nuo drėgmės trūkumo.“ O britų alergologų ir klinikinių imunologų asociacijos profesorius Andrew Wardlaw mano, kad patalynės erkutės yra pagrindinė astmos priežastis, todėl kovoti su jomis būtina.
Portrait of Woman Eating Salad
Pyktis ir emocijų išliejimas žodžiu padeda malšinti skausmą
Britų mokslininkas iš Kylio universiteto Richardas Stephensas 2011 m. moksliniame leidinyje paskelbė pykčio išliejimo tyrimo rezultatus. Buvo tiriamas 71 studentas iš Kylio universiteto. Stephensas kiekvieno tiriamojo paprašė trims minutėms panardinti ranką į kambario temperatūros vandenį, po to tą pačią ranką reikėjo panardinti į vandenį, ne didesnės temperatūros kaip 5 С°. Atrodytų, jog 5 С° temperatūra ne tokia jau ir žema, tačiau toks vanduo gali sukelti stiprų skausmą.
Tie studentai, kurie panardinę ranką į šaltesnį vandenį, žodžiu išliejo savo pyktį ir nepasitenkinimą, ilgiau galėjo išlaikyti ranką vandenyje negu tie, kurie mandagiai tylėjo. „Žodinis emocijų ir pykčio išreiškimas informuoja smegenis, kad jų šeimininkui šiuo metu yra nepatogu ir nemalonu. Tokiu būdu įsijungia nuskausminimo mechanizmas, žinomas kaip „streso analgezija“, – pareiškė mokslininkas.
Ar tikrai alkoholis gerina klausą?
Į šį klausimą tyrimu mėgino atsakyti australų mokslininkai. Nuo 1997 m. iki 1999 m. jie stebėjo 2000 žmonių, ne jaunesnių kaip 55 metų. Mokslininkai išsiaiškino, kad tie žmonės, kurie per dieną suvartoja 4 porcijas alkoholio (alaus, vyno ar kokteilių), turi mažesnę tikimybę apkursti nei jų bendraamžiai, nevartojantys alkoholio. Toks efektas pasiekiamas dėl to, kad alkoholis stimuliuoja kraujotaką, kraujas suplūsta į vidinėje ausyje esantį klausos organą.
