1924 m. Vokietijos psichiatras Hansas Bergeris prijungė porą elektrodų (mažų apvalių metalinių diskų) prie paciento galvos ir aptiko nedidelę srovę, naudodamas balistinį galvanometrą. Per 1929-1938 metus jis paskelbė 14 pranešimų apie savo EEG studijas, apie tuolaikines šio dalyko žinias, ypač vidutiniuose dažniuose. H.Bergeris išanalizavo kokybiškai EEG, tačiau 1932 m. G. Dietsch pritaikė Furjė analizė septyniems EEG įrašams ir dėlto tapo pirmuoju tyrėju, vadinamosios QEEG (kiekybinės EEG).
1960 metai
Neuroninį grįžtamąjį ryšį pradėjo aktytviai tirti du mokslininkai, kurie studijavo labai skirtingas rūšis. Dr. Joe Kamiya tyrinėjo žmogaus smegenų bangas Čikagos universitete, o Dr. Barry Sterman tyrinėjo katės smegenis Kalifornijos universitete, Los Andžele. Jie abu stebėjo ir tyrinėjo smegenų bangas ramybės būsenoje ir abu atrado, kad – nepriklausomai nuo rūšies – galima išmokyti kontroliuoti alfa smegenų bangas per paprastą atlygio sistemą.
1970 metai
Per 1970 metus B. Sterman toliau atlikinėjo tyrimus su katėmis ir žmonėmis. Jis paskelbė daug dokumentuotų tyrimų, sėkmingai įrodančių, kad panaudojant Neuro-grįžtamą ryšį (NGR) galima sumažinti epilepsijos priepuolius žmonėms. Kitas gydytojas, Dr. Joel Lubar, pakartojo B. Sterman studijas ir tada paskelbė hipotezę apie tai, kad NGR galėtų padėti žmonėms su dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimais (ADHD). 1976 m. J. Lubar paskelbė pirmojo tyrimo rezultatus, siekiant įvertinti NGR poveikį vaikams su ADHD, arba hiperkinetiniu sindromu, kaip jis vadinosi tada. Jo rezultatai parodė, kad NGR padėjo pašalinti ar sumažinti hiperaktyvumą tyriamiesiems.
Plėtėsi horizontai
1989 m. balandžio mėn. Dr. Eugenijus G. Peniston ir Paul J. Kulkosky paskelbė studijas apie teigiamų rezultatų patvirtinimą ir sėkmingą gydymą, naudojant NGR veteranams, turintiems priklausomybę alkoholiui. Margaret Ayers yra žinoma už savo darbus, naudojant NGR trauminiams smegenų sužalojimams gydyti. Ji taip pat atidarė pirmąją privačią specializuotą kliniką, kuri naudoja NGR gydimui. Tuo metu jau išsivystė realaus laiko skaitmeninis EEG neuroninis grįžtamasis ryšys.
Taikomosios Psichofiziologijos ir Bio-grįžtamojo ryšio asociacija egzistuoja nuo 1969 m., tačiau tik 1993 m. buvo pripažinta Neuro – grįžtamojo Ryšio sistema ir įkurtas asociacijoje atskiras NGR skyrius.
Su funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) atsiradimu, mokslininkai pradėjo kiekybiškai įvertinti rezultatus, rodančius smegenų būseną konkrečios veiklos metu. 2006 m. kovo mėn. Drs. Johanne Lévesque ir Mario Beauregard atliko studiją, kurioje buvo toliau tyriami vaikai su ADHD. fMRIs Université de Montréal baigė tirti selektyvines dėmesio užduotis. Jų rezultatai paskelbti Taikomosios Psichofiziologijos ir Bio-grįžtamo ryšio Asociacijoje, kur teigiama, kad “neuro-grįžtamasis ryšys padėjo funkcionaliai normalizuoti smegenų sistemos darbą vaikams, turintiems ADHD simptomus.”
Ateitis
2009 m. rugpjūčio mėn., po aštuonių klinikinių tyrimų metų studijų, buvo išnagrinėta ir teigiami įvertinta neuro grįžtamojo ryšio technikos panaudojimas reabilitacijai sekančių susirgimų: ADHD, depresija, nugaros smegenų traumos, spengimas ausyse, fibromialgija ir pažinimo funkcijos atsatymas moterims, sergančioms krūties vėžiu, po švitinimo. Nors NGR technologijos panaudojimas auga, vis dar vyksta diskusijos apie jo veiksmingumą.
