Ar tik stresas kaltas ?
Dabar vyrauja nuomonė, kad daugybės sveikatos sutrikimų ir ligų priežastis yra stresas. Tačiau šios nuomonės šalininkai nenurodo streso šaltinio. Jie dairosi į išorines aplinkybes, kurioms galėtų suversti kaltę, ir visai nesupranta , kad stresą visų pirmą sukuria žmogaus nuostatos. Ne gyvenimo įvykiai, o žmogaus reakcija į juos suaktyvina streso simtomus. Pavyzdžiui, skyrybos gali sukelti tiek agoniją, tiek ir palengvėjimą. Iššūkiai darbe gali veikti kaip paskatinimas arba pasireikšti kaip nerimas – priklausomai nuo to, ar žmogus savo darbo vadovą mato kaip mokytoją ar kaip pabaisą. Ta pati situacija gali būti tragiška arba komiška. Fiziologiškai kalbant, rinkdamas savo nuostatas, žmogus renkasi tarp endorfinų (laimės harmonų) ir adrenalino (streso harmonų).
Žinoma, negalima tvirtinti, kad mūsų sveikatą veikia tiktai vidiniai faktoriai. Aplinkiniai fizinio pasaulio elementai taip pat silpnina ar stiprina organizmą. Triukšmas, užterštas vanduo ar oras, įvairios sintetinės msdžiagos, plastikai, dirbtiniai dažikliai, konservantai, insekcidai ar dibtiniai dažykliai (tai maža dalis įvairių trikdžių) kūną silpnina, o tyros, ekologiškos ar žmogaus rankomis sukutos medžiagos – stiprina. Pavyzdžiui. Natūralus, ekologiškas vitaminas C yra daug sveikesnis už sintetinę askorbo rūgšti: pirmasis stiprina, o antrasis – ne.Ekologiškai lesinamų, erdviuose narvuose laikomų vištų kiaušiniai turi kur kas daugiau vidinės galios negu kiaušiniai vištų, kurios laikomos ankštuose narvuose ir lesinamos nenatūraliais lesalais.
Deja, oficialioji medicina apie mitybos įtaką sveikatai dar per mažai kalba. Nors mokslo visuomenė dabar jau pripažysta, kad mityba turi ryšį su elgsena ir sveikata, tačiau kai mokslininkai Hawkins ir Polingas pareiškė, kad maisto msdžiagos veikia cheminę smegenų terpę ir kraujotaką (vadinasi ir žmogaus ekgseną), kilo prieštaravimų banga.
Daktaras Lainusas Polingas dar 1991m. Išleido mokslinį darbą kuriame pristatė dvidešimt metų trukusias studijios studijos rezultatus. Šie rezultai bylojo, kad gerai parinktos B grupės vitaminų dozės sušvelniną ar visai eleminuoja šalutinį kai kurių psichotropinių vaistų poveikį (dažnai negrįžtamą). Daktaras Polingas skyrė vitaminus 61000 ligonių, kurie grauge vartojo ir stipriai veikiančius psichotropinius vaistus. Ir tik 37 iš jų patyrė nepageidaujamų reiškinių. O jei nebūtų ligoniai vartoję vitaminų, tikėtinas šalutinį poveikį pajutusių skaičius būtų buvęs 20000 .
Tačiau šie duomenys pasaulyje buvo ignoruoti kaip nepatikimi. Žmogaus protas linkęs ginti nusistovėjusias normas ir daro tai nepaisydamas jokių įrodymų. Vis dėlto tokių žmonių smerkti neturėtume. Geriausias atsakas į tokį elgesį yra atjauta. Tai viena iš galingiausių sąmonės būsenų. O sugebėjimas atleisti, atjausti ir suprasti tiesiogiai susijęs su mūsų sveikata.