Panikos atakos ir NGR treniruotės

Fizinis lygmuo. Tai liguista didelės erdvės ir viešosios vietos baimė. Ši fobija yra labiausiai paplitusi. Moterys nuo jos kenčia du kartus dažniau negu vyrai. Nemažai vyrų bando paslėpti savo agorafobiją alkoholyje. Jie linkę verčiau tapti alkoholikais negu pripažinti, jog yra kamuojami didžiulės nesuvaldomos baimės. Šios negalios kamuojamas žmogus dažnai skundžiasi esantis nerimo, vos ne panikos būsenos. Nerimą sukeliančioje situacijoje atsiranda fiziologinė reakcija (širdies plakimas, svaigulys, raumenų tempimas ar suglebimas, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimai, pykinimas, šlapimo nelaikymas ir t.t.), kuri gali sukelti paniką; kognityvinė reakcija (svetimumo, pamišimo jausmas, baimė prarasti savitvardą, būti viešai pažemintam, nualpti, mirti ir t.t.) ir atitinkama elgesio reakcija (nerimą keliančių situacijų vengimas ir bėgimas iš bet kurios vietos, kurioje žmogus jaučiasi nesaugus ar yra toli nuo kito žmogaus, sukeliančio jam saugumo jausmą).

Emocinis lygmuo.

Baimė ir įvairūs kiti agorafobams būdingi jausmai yra tokie stiprūs, jog verčia juos vengti situacijų, susijusių su įtampa ir nerimu. Dėl šios priežasties tokie asmenys paprastai stengiasi susirasti kokį nors artimą žmogų, su kuriuo jaustųsi saugūs ir galėtų išeiti į gatvę ar kitur, arba susirasti „saugią“ vietą, kurioje galėtų pasislėpti. Yra žmonių, kurie išvis niekur nebeišeina iš namų, visada surasdami tam pasiteisinimą. Žinoma, jų baimė nėra reaki, ir nelaimės, kurių jie bijo, taip ir neįvyksta. Dauguma agorafobijos kankinamų žmonių jaunystėje buvo labai priklausomi nuo savo motinos ir vėliau pasijuto atsakingi už jos laimę. Jie galėtų sau emociškai padėti, jei atidžiau išstudijuotų savo santykius su motina.

Mentalinis lygmuo

 Dvi pagrindinės šį žmogų kankinančios baimės-tai mirties ir pamišimo baimė. Minėtosios baimės atkeliauja  iš vaikystės ir patirtos jos buvo vienatvėje. Palanki dirva joms susiformuoti buvo artimųjų mirties ar pamišimo atvejai. Gal tokios mintys apie kokį nors šeimos narį nuolat sklandė  ore, o gal ir pats sergantis vaikystėje vos nemirė.

Nors žmogus to ir nesuvokia, mirties baimę jis patiria visais savo asmenybės lygmenimis. Jis pankiškai bijo bet kokių pokyčių, nes šie jam simbolizuoja mirtį. Todėl bet koks pasikeitimas sukelia didžiulį nerimą ir stiprius agorafobijos priepolius. Pasikeitimai gali būti įvairūs perėjimai iš vaikystės į paauglystę, vėliau – iš paauglystės į brandos amžių, iš viengungio gyvenimą į šeimyninį, persikraustymas, darbo pakeitimas, nėštumas, nelaimingas atsitikimas, skyrybos, mirtis ar vaiko gimimas. it t.t.

Daugelį metų šis nerimas ar baimė gali slypėti pasąmonėje ir būti valdomi, bet vieną dieną, kai žmogus pasiekia savo mentalinio ir emocinio lygmens ribas, jie įsiveržia į paviršių.

Agrofobas pasižymi nekontroliuojama ir perdėta vaizduote. Jis prisigalvoja visiškai nerealių situacijų ir įsiteigia, kad nepajėgs išgyventi įsivaizduojamų pokyčių. Ši aktyvi protinė veikla jam sukelia pamišimo baimę. Jis nedrįsta apie tai kalbėti su kitais, nes bijo, jog jį palaikys pamišėliu. Tokioje situacijoje jam labai svarbu suvokti, jog tai ne pamišimas, o pernelyg didelis nevaldomas jautrumas.

 

Jeigu tau būdinga aukščiau išvardinti požymiai, žinok, kad tai, kas tave kankina, nėra pamišimas ir kad nuo to nemirštama. Paprasčiausiai vaikystėje pernelyg didelį dėmesį skyrei kitų žmonių emocijoms, manydamas esąs atsakingas už jų laimę ar nelaimę. Todėl pajungei visą savo psichiką., siekdamas visuomet būti budrus ir įspėti kitus apie nelaimes. Štai kodėl, atsidūręs viešoje vietoje, gaudai kitų žmonių emocijas ir baimes. Dabar svarbiausia tau-suvokti, kas yra atsakingumas, ir pakeisti savo ankstesnį požiūrį į jį.

NGR treniruotės lengvai , be vaistų šalina agarofobijos simtomus.